Pati turbūt niekada nebūčiau sugalvojusi į savo racioną įtraukti būtent tokio patiekalo, nes visada buvau uogienių arba šokoladinio kremo (kuriam vaikystėje buvau alergiška ir labai dėl to liūdėjau) gerbėja. Bet vieną dieną tuometinė kambariokė pavaišino skrebučiu su žemės riešutų sviestu ir aviečių uogiene... Ir nuo tada neradau dar nieko skanesnio ir labiau tinkančio kasrytinių pusryčių desertui. Arba šiaip desertui. Arba liūdesio numalšinimui. Arba grįžus po darbo. Arba...
Žodžiu, bet kada!
Svarbu, kad batonas būtų lengvai apskrudęs, bet minkštas viduje, o žemės riešutų sviestas - rupus. Ir tada bent vienai minutei bus galima pamiršti viską pasaulyje. Tikrai.
 |
| O va tokius skrebučius pamėginsiu artimiausiu metu! Receptas čia |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą