Bučiniai

48. Bučinys atsisveikinant

Ne ne, neturiu omenyje to bučinio, kai išsiskiri visiems laikams. Jis nebūna linksmas. Bet jo giminaitis, kuriuo palinkima geros dienos / lengvų darbų / sėkmingos treniruotės / gražaus vakaro / laimingos kelionės, žmogui perduoda ir dalelę širdies. Na, ir šypseną dažniausiai - jeigu tik neatsisveikini ilgam... Bet ir tokiu atveju, juk vėliau, prisiminus tą bučinį, vis tiek nusišypsai.

Sportas II

47. Pažanga sporte

Labai smagu, kai po kelių savaičių treniruočių jau įstengiu padaryti daugiau mažiau visus pratimus kūno plastikos užsiėmimuose. Tiesa, tarp dviejų užsiėmimų stengiuosi bent pratampyti raumenis ir kokį atsilenkimą padaryti (kai namie vis dar šalta, mankšta padeda sušilti bent pusvalandžiui...). O tada per treniruotę padarau visą pratimą-žudiką, nemirštu ir tyliai sušnibždu - jėjėjė.

Dabar reikia laukti to laiko, kai išėjusi iš treniruotės nelinkstančiomis kojomis nulipsiu laiptais...

Pasilenkiu irgi jau daugiau negu maniau esant įmanoma...

Saldumynai

46. Tortų degustacijos

Kolegų ar draugų gimtadieniai yra viena geresnių progų nevaržovai prisiragauti saldumynų - juk koks gimtadienis be torto? Man šiandien pasisekė dar labiau - vietoj vieno gimtadienio torto ant stalo atsirado netgi du!

Tokios degustacijos retai apsieina be kalbų apie kitus mėgstamus tortus, prisiminimų apie skaniausius/geriausius/mamos gaminamus tortus ar netgi lengvų ginčų, koks tortas vis dėlto yra pats pačiausias.

Bet kam ginčytis, kai gali sau ramiai valgyti tortą ir vargo nematyti? :)

O čia yra skaniausias mano gamintas tortas - morkų ir žemės riešutų! Mmmm...

Komandiruotės

45. Komandiruotės į užsienį

Geriausias dienos momentas buvo tas, kai darbo pabaigoje, pasimetusi tarp darbų, gavau el. laišką apie tai, kad skyrus papildomą finansavimą aš galiu išvykti į savaitės trukmės komandiruotę Norvegijoje! Žinoma, iki tos gegužės pradžios dar labai daug laiko ir dar net neaišku, ar mano motyvacija ten važiuoti tiks Bergeno universitetui, beeeeeet...

Šypsojausi nuo ausies iki ausies ir dabar žinau, kad tikrai pasistengsiu dėl savo tikslo! 

O Bergenas atrodo taip...

Protų kovos

44. Protų kovų žaidimai

Dabar turbūt sunku būti rasti žmogų, kuris nėra dalyvavęs viename ar kitame protmūšyje - juk jie didžiojoje daugumoje barų vyksta bent kartą per savaitę... Aš į protų kovas įsitraukiau kiek daugiau nei prieš metus ir tikrai nesu pati dažniausia jų lankytoja, tačiau kiekvieną kartą nuėjusi suprantu, kad tai - labai smagus užsiėmimas!

Jis ne tik leidžia be sąžinės graužimo išgerti bokalą alaus savaitės pradžioje (ar viduryje), bet ir iš kažkur iššaukia azartiškumą, kai plojimai palydi kiekvieną teisingai atsakytą klausimą, ir dar suteikia naujų žinių. Pavyzdžiui, po lemtingos klaidos žinau, kad bitlų dainas "Yesterday" ir "Let it be" parašė ne Lenonas, o McCartney arba tai, kad smilkinyje yra tokia dalis vadinama piramide. Na, gerai, šitas klausimas buvo paskutinis, todėl nelabai įsiminiau, kokioje jis smilkinio dalyje ar kokias funkcijas atlieka...

Na, o dar - tokios protų kovos puikiai pravėdina smegenis po sunkios darbo dienos... Žodžiu, vien geri dalykai! Ateikit ir jūs!

Atradimai

43. Smagūs tinklaraščiai

Visai neseniai rašiau apie tai, kaip dieną praskaidrina saldainiai akims, o dabar ir vėl apie internetinius atradimus rašau... Na, tokia sėdėjimo prie kompiuterio ir laukimo savaitė pasitaikė. Bet turėjau progą atrasti kelis žavius idėjinius tinklaraščius, kurie leidžia man dar kartą pasvajoti apie šunį.

maddieonthings.com - šeimininkas tiesiog fotografuoja savo šunę Maddie, kuri daro tai, ką mėgsta labiausiai - miega arba stovi ant kokio nors daikto. Pavyzdžiui, kelmo, laiptų turėklų, šaldytuvo, krepšinio lanko... Norėčiau ir aš kada nors tokias nuotraukas daryti!

stuffonscoutshead.com - pitbulis, žavintis savo kantrybe. Jis gali ramiai sau laikyti ant galvos kelis sumuštinius, krūvą CD, picą, obuolį... Žodžiu, bet ką! Štai ką daro susikaupimas rimtiems darbams!

albertasbuvoteisus.wordpress.com - o šito tinklaraščio negaliu nepareklamuoti. Nors jis ne pasigrožėjimui vaizdais... Jis - naujoms žinioms apie visokias įdomybes, apie kurias rašo mano bučiokė M. Iki kito gruodžio pabaigos jame irgi turėtų atsirasti 365 įrašai, tad turite progą sužinoti 365 naujus dalykus!

O ką naujo pastaruoju metu internete radote Jūs? :)

Maddie turi net knygą apie save!

Iššūkiai

42. Registracija į bėgimus

Jau paskelbta registracija į DNB pusmaratonį! Tik pamačiau ir iš karto pakvipo pavasariu! O tada iš karto užsiregistravau oficialiai, kad galėčiau ramiai to pavasario laukti.

Aš, kaip vis dar pradedančioji bėgikė, gegužės pabaigoje nubėgsiu tuos 5 kilometrus, o jau vėliau - rudenį Vilniaus maratone imsiu dvigubai ilgesnę distanciją. Kol kas bėgimo bateliai ilsisi, o aš treniruojuosi tik kitokio pobūdžio sporte - raumenų tvirtinime. Bet, jaučiu, kad galiausiai ir tai puikiai pravers :)

Cha, tokie marškinėliai labai tiktų prie mano rožinių bėgimo batelių!

Džiaugsmas akims

41. Pinterest naujienlaiškiai

Penktadienis - ta diena, kai atsidariusi virtualiąją pašto dėžutę randu didžiausią džiaugsmą akims - specialiai man pritaikytą Pinterest savaitinį naujienlaiškį.

Kas nežino, pinterest yra virtuali vaizdinė užrašų knygelė, kur į skirtingus albumus gali susidėti visus patinkančius vaizdelius - sukneles, kurias norėtum įsigyti, knygas, kurias ruošiesi perskaityti, vietas, kurias tikiesi aplankyti, tatuiruotes, kurias svajoji pasidaryti, šunis, kuriuos... Na, gal tiesiog šunis :) 

O tuomet penktadieniais atkeliauja naujienlaiškis, kuris pagal asmeninius pasirinkimus parodo, kas dar domisi panašiais dalykais ir ką jie susideda į savo albumus... Tad tais rytais kokią valandą praleidžiu naršydama po vaizdelius bei idėjas ir svajodama. Juk neblogas laiko praleidimas, tiesa? 

Taip naršydama atradau šitą - nuo-sta-bu!

Serialai II

40. Nauji ir įtraukiantys serialai

Man kartais būna taip, kad pažįstami vienas per kitą rekomenduoja kokį nors serialą, bet aš vis tingiu pažiūrėti pirmąją seriją... Tačiau kai taip nutinka - prilimpu prie kompiuterio ir visą laisvą laiką skiriu vien naujųjų herojų gyvenimo istorijų sekimui. Net jeigu tenka aukoti nakties miegą...

Pastarųjų metų atradimai, be abejonės, yra žavieji teisininkai iš Suits (sezono pertrauka baigsis kovo mėnesį - laukiu nesulaukiu...), profesionalieji žurnalistai ir naujienų medžiotojai iš The Newsroom (ten dar ir tokios asmeninės santykių audros verda, kad baisu!) ir mano naujasis atradimas - keistuolis gydytojas ir jo asistentė, tyrinėjantys žmonių reakcijas į seksą - Masters of Sex.

Ir dabar verčiau žiūrėčiau, kaip vystosi reikalai amerikietiškoje ligoninėje ir juokčiausi iš jų patyrimų, bet pasižadėjimai rašyti yra pasižadėjimai... Net gėrį reikia vartoti po truputį!

Iš manęs nekokia apžvalgų rašytoja, tad pažiūrėkite anonsą čia

Šiluma

39. Šilti megztiniai

Kaip ten sakoma - šiluma kaulų nelaužo? Oi, tikrai ne. Ypač, kai už lango temperatūra krenta 20 laipsnių žemiau nulio, o piktos vėjo žvarbumo prognozės sako, kad iš tiesų yra dar blogiau... Tad tokiomis dienomis, kai nuo šalčio ima gelti veidą, labiausiai gelbėja šilti megztiniai, šiltos kojinės ir keli sluoksniai pėdkelnių.

Daugiausiai šiltus megztinius nešiojau vaikystėje, kai mama buvo primezgusi visokių nerealių dalykų. Bet tada buvo tokia mada (žr. nuotrauką). Vėliau juos iš mano spintos išstūmė visokių zarų, mangų ir vero modų plonyčiai ir užsagstomi megztukai, po kuriais, norint nustoti kalenti dantimis, tekdavo apsivilkti mažiausiai penkias palaidinukes. Tad pastaraisiais metais vėl grįžau prie užsakymų mamai ir kasmet gaunu po naują šiltą-gražų-originalų megztinį ir tikrai jais džiaugiuosi!

Va, kaip vaikystėj atrodėm su giminaičiais - puikūs hipsteriai ir šiandien būtume!

Pagalba

38. Skubi medicininė pagalba

Pastaruoju metu susiduriu su praktika, kad ko nors prireikus iš gydytojo (o juk visi labai stengiamės išvengti žmonių baltais chalatais), registratūroje išgirstu atsakymą - geriausiu atveju laisvų vietų turėsime po savaitės/mėnesio/pusės metų. Tad koks palengvėjimas apima, kai pasako, kad ištikus bėdai, gali ateiti ir problemas sutvarkys iš karto!

Po medicininės intervencijos norėjau šypsotis netgi su mirusiomis nuo nuskausminamųjų lūpomis. Tiesa, sekėsi sunkiai. Kaip ir gerti arbatą ar valgyti sriubą. Bet buvo juokinga!

Tad nulaužto danties diena vis tiek galiausiai buvo išgelbėta.

Mano mėgstamiausia gydytojų komanda.

Muzika

37. Galvoje skambančios dainos

Turbūt visai nekeista, kad labiausiai įsimena ir ilgiausiai galvoje skamba būtent kvailos dainelės. Juk jos savo absurdiškumu ir užkabina.

Dabar mano favoritė yra penktadienio vakarą draugų sukurta daina, kurios net daina nelabai galima pavadinti. Tai viena frazė, kurioje minimas vienas vyriškas vardas (atspindintis pažįstamą žmogų) ir žodis supergay. Bet kol kas ji vis dar kelia man juoką.

Manau, kad jeigu dainelė taip pat intensyviai skambės mintyse ir poryt - teks klausyti daugiau juokingų melodijų ir ieškoti naujų skambesių!

Savaitgalio pusryčiai

36. Savaitgalio pusryčiai pas tėvus

Mano šeimoje jau kokius septintus metus yra nusistovėjusi šeštadienių tradicija - kai aš grįžtu namo, pusryčiams mama visada kepa paprastus arba čirvinius blynai. 

Apie devintą ryto tiesiai iš lovos dar su pižama keliauju iki pašto dėžutės ieškoti šeštadieninio laikraščio, kuris visada prie stalo yra perverčiamas visų šeimos narių pasidalinus mėgstamiausius priedus. Po šeimos valandos su aktualijų aptarimu ir arbatos visi keliaujame prie savo savaitgalinių darbų.O sekmadienių rytais tėtis kartais kepa savo firminę skaniąją kiaušinienę. Ir nors aš nevalgau lašinukų, kurių joje būna su kaupu, vis tiek tai yra vienas skaniausių dalykų pusryčiams.

Man pačiai niekada neišeina nei tokių blynų, nei tokios kiaušinienės iškepti. Matyt visi tėvai savo slaptų ingredientų turi...

O kokius blynus anksčiau kepdavau aš, galima sužinoti čia

Išpardavimai

35. Išpardavimai

Taip taip, aš žinau, kad dažniausiai sezoniniai išpardavimai yra apgavystės. Bet juk taip smagu nueiti į mėgstamą parduotuvę, rasti gražių dalykų ir nusipirkti jų daug pigiau.

Man, žinoma, didžiausią pasitenkinimą kelia drabužių pirkimas. Net griežtai nusistatydama biudžetą vis tiek dažniausiai jį viršiju ir prisirenku tiek rūbų, kad net parnešti sunku... Gerai gerai, juokauju. Bet po paskutiniojo išpardavimų šturmo namo parsinešiau tikrai ne vieną ir ne dvi palaidinukes...

Bet net po saiko praradimo grįžusi namo ir kraustydama pirkinių maišelius nė kiek nesigailiu, nes tada prasideda antrasis šypsenų etapas - visko pasimatavimas ir naujų pasipuošimo progų planavimas...

Ech, kartais taip smagu būti tuštute!

Nesuprantu, kodėl ji nelaiminga - aš tikrai geriau atrodau po apsipirkimo!

Kelionės

34. Važiavimas traukiniu

Nuo paauglystės laikų labai mėgstu važinėtis traukiniais. Juose labai smagu stebėti žmones - laukiančius susitikimo su artimiasiais, skaitančius knygas, žiūrinčius filmus, žaidžiančius su telefonais, žiūrinčius pro langą, susipažįstančius, kalbančius telefonu, vaikštinėjančius po vagoną... Arba tiesiog pabūti su savimi.

Kartais užmezgu pokalbį su pakeleiviu, sėdinčiu šalia (juk visų gyvenimo istorijos būna unikalios ir įdomios), kartais tiesiog visą kelią sprendžiu sudoku (mano važiavimo namo traukiniu tradicija!) arba snaudžiu klausydamasi monotoniško ratų bildėjimo. 

Mano dažniausioji kelionė Vilnius-Šiauliai beveik niekada neprailgsta ir visada baigiasi šypsena.

Sportas

33. Naujų treniruočių išbandymas

Prieš eidama į naują treniruotę visada šypsausi, nes mintyse jau turiu susikūrusi savo įvaizdį - kaip man pasiseks viską padaryti iš pirmo karto, kokia aš būsiu lanksti ir stipri, kaip mane girs trenerė ir kaip gerai jausiuosi rytoj.

Žinoma, taip nenutinka - toli gražu. Bet visada galima iš savęs pasijuokti, kaip po penkto atsispaudimo rankos jau nebelaiko, o po pačios treniruotės kojų raumenys atsisako dirbti ir nori tik būti ištiesti ant žemės. Bet tada su šypsena kuriu naujus vaizdinius - kaip kitą kartą atsilaikysiu iki septinto atsispaudimo, smarkiau pasilenksiu, nebemaišysiu kojų ir galiausiai... 

Galiausiai po kelių mėnesių kūno plastikos treniruočių padarysiu špagatą.

Iššūkis, ane? 

Va taip tikrai galėsiu padaryti iki vasaros!

Žmonės

32. Žmonės, kurie Tave lepina

Arba tiesiog stengiasi dėl Tavęs. Tie, kurie klausosi, ką Tu jiems pasakoji, ir įsimena pomėgius. Tie, pas kuriuos svečiuose visada būsi pavaišinta mėgstamiausiu šokoladu, skaniausia arbata ar labiausiai patinkančiais vaisiais. Tie, kurie dovanoja gražiausias gėles, apie kurias papasakojai prieš porą dienų. Tie, kurie nemačiomis įdeda saldainį į striukės kišenę. Tie, kurie padaro arbatos, kai tingi pati nueiti į virtuvę...

Tokie žmonės visada priverčia šypsotis ir kelia jaukumą širdyje tiesiog savo buvimu šalia.

Lepinti gali ne tik vyrai, bet... Jų lepinimu visada džiaugiamės labiausiai

Aviečių arbata

31. Aviečių arbata

Pastaruosius metus, kai gyvenu nebe su tėvais, vienas šlykščiausių dalykų yra sirgti. Dabar niekas nepasirūpina taip, kaip mama, o su darbo dienų praleidimais sunkiau negu su (ne)pateisinamomis pamokomis...

Bet vienas dalykas sirguliuojant nesikeičia jau turbūt 20+ metų - aviečių arbata. Anksčiau tėtis ją liepdavo gerti prieš miegą, dabar jau pati geriu ją bent kelis kartus per vakarą, kad tik padėtų nuraminti bėgančią nosį ir perštinčią gerklę. Padeda!

Ir dėl to bei dėl vaikystės jausmo galima nusišypsoti, o tada eiti miegoti ir ryte apsimesti, kad jokios bacilos netraukia atgal į patalus...

Žvakės

30. Žvakių liepsnelės

Šiandien mane labiausiai pradžiugino žmonių susikaupimas ir vienybė paminint Laisvės gynėjų dieną ir uždegant tūkstančius žvakučių visoje Lietuvoje vienu metu - aštuntą valandą ryto. Aš tuo metu buvau remontuojamoje septinto aukšto auditorijoje ir kartu su statybininkais užsihipnotizavusi žiūrėjau į žvakių liepsneles. O tada prašvito...

Bet bendrumo jausmas ir lengva šypsena veide liko. 

Žvakės juk visada suteikia jaukumo ir šiltumo, nesvarbu, kur ir su kuo būtum.

O taip viskas atrodė iš lauko (Simo Bernoto nuotrauka)

Šokoladas

29. Mėgstamiausias šokoladas

Pasakysiu moteriškai - jei ne šokoladas, kai kurie žmonės mano gyvenime jau galėtų būti nebegyvi... Juk būna tokių momentų, kai šokolado verkiant reikia tiesiog čia ir dabar - o po kelių gabalėlių jau galima gyventi toliau ir netgi šypsotis.

Man pats skaniausias šokoladas (nors kai kas ginčijasi, kad tai iš viso ne šokoladas) yra Kalevo baltas šokoladas su mėlynėmis ir pūstais ryžiais arba tos pačios firmos juodasis su avietėmis. Prie lyderių artėja ir Milka su Daim gabaliukais - šis pamažu išstumia iš mėgstamiausiųjų sąrašo juodąjį Karūnos šokoladą su nesmulkintais riešutais.

Mmmm... Šokoladas. Juk tai tikrai vienas geresnių dalykų gyvenime, tiesa?

Pirkinių maišelis su gera citata iš čia

Rytas be žadintuvo II

28. Savaitgalio rytas be pagirių

Nuskambės nelabai kaip, bet vienas didžiausių džiaugsmų savaitgalį - atsibusti be galvos skausmo ar kokių kitokių nemalonių pojūčių. Ypač, jeigu vakare išgėrei ne vieną taurę vyno ar išlenkei keletą bokalų alaus.

Paprasčiausias būdas pasijausti gerai savaitgalio rytą, žinoma, yra saikas, bet kartais jau būna per vėlu apie jį galvoti... Tad pirmoji pagalba organizmui - vanduo. Visada prieš eidama miegoti išgeriu bent vieną didelę stiklinę šalto vandens. Kuo smarkiau buvo prasilenkta su saiku - tuo daugiau stiklinių reikėtų išgerti. Ir ryte tikrai bus lengviau! O tada bus galima ir nusišypsoti.

O kaip be katuko? Niekaip!

Vaikščiojimas susikibus už rankų

27. Vaikščiojimas susikibus už rankų

Tai yra tiesiog gražu. Bet kuriame amžiaus tarpsnyje.

Kažkada seniai vienas žmogus man sakė, kad noras vaikščioti susikibus už rankų praeina su kartu praleistais metais. Aš vis dėlto tuo netikiu, nes kartas nuo karto pamatau senučiukų, išėjusių pasivaikščioti dviese ir meiliai besilaikančių už rankų. Ir tada tikrai negaliu nesišypsoti ar nesitikėti, kad man gyvenime irgi taip pat pasiseks.

Va taip va!

Ilgėjančios dienos

26. Ilgėjančios dienos

Rytais dangus šviesėja vis anksčiau ir anksčiau. Pastebiu tai, kai vėluodama bėgu į universitetą ir užverčiu galvą pažiūrėti į aštunto aukšto langus... Šviesa dega beveik visada.

Žinoma, kol dienos ilgumas vis dar yra 7:33 valandos, tą šviesėjimą pastebėti sunkoka. Bet vis dėlto smagu galvoti, kad nuo šiol iki pat vidurvasario šis laikas kasdien didės po 2-3 minutes. Ir taip ateis tikras (o ne apsimestinis kaip kad dabar) pavasaris!

Mano rytai ne visai tokie kaip Dariaus Lamėno, bet vis tiek gražūs!

Serialai

25. Mintinai mokami serialai

Aš turiu du serialus - "Draugus" bei "Seksas ir miestas" - kurių serijas beveik galėčiau atpasakoti pagal pavadinimą. Na, jeigu ne pagal jį, tai po pirmų penkių minučių žiūrėjimo, tikrai papasakočiau, kas vyks toliau ir kuo baigsis sezonas.

Bet net ir žiūrint juos n-ioliktąjį kartą, šie serialai vis tiek pakelia man nuotaiką ir leidžia pusvalandžiui atitrūkus nuo savojo gyvenimo bent mintimis iškeliauti į Niujorką. O tuomet - pasijuokti kartu su žaviasiais draugais ir draugėmis.

Centrinio parko kavinė, kuri, deja, netikra.

Netikėtumai II

24. Netikėtai atrasti daiktai

Viena geriausių mažųjų staigmenų - netikėtai surasti daiktą, kurio jau net nebeieškojai. Juk žinote tą jausmą, kai ištraukiate iš spintos seną paltą ir tada jo kišenėje surandate litą? Iš karto nusišypsote! Tiesa, aš kišenėse randu tik praėjusio sezono kaštonus.

Bet dažniausiai man pasitaikantis netikėtas atradimas yra saldainiai.

Knisdamasi rankinėje šiandien netyčia radau joje saldainį, kurį ten įmečiau silpnumo akimirkai prieš porą dienų (ar savaičių...) ir visai pamiršau. O tada diena iš naujo nušvito šviesesnėmis spalvomis! 

Čia kažkada buvo mano mėgstamo Raffaello auskarai - nerealūs!

Pokalbiai su įkvepiančiais žmonėmis

23. Pokalbiai su įdomiais žmonėmis

Nežinau, kaip kitiems, bet man kartas nuo karto pavyksta sutikti tokių žmonių, kurie visa galva pasinėrę į savo srities (kad ir kokia ji bebūtų) reikalus ir moka taip įdomiai apie juos papasakoti, kad nori sužinoti vis daugiau ir daugiau...

Pavyzdžiui, šiandien turėjau progą pabendrauti su biomechaniku, kuris papasakojo man apie robotus, apie 3D printeriu spausdinamus inkstus ir titaninius žandikalius taip, kad pačios žandikaulis atvipo. Ir kai paklausiau visiškai kvailo klausimo iš biologijos srities, į mane nebuvo numota ranka, o kantriai paaiškinta - kas ir kaip. Tad dabar turiu dar vieną dėstytoją mylimiausiųjų sąraše.
 

Grįžtant prie džiaugsmų... Juk visada smagu matyti entuziazmo kibirkštėles kitų žmonių akyse, tiesa?

P.S. Šiandien taip pat perskaičiau du įdomius interviu - abu su režisieriais. Su Aidu Giniočiu ir su Olegu Kesminu (apie jį ir jo darbus šiame bloge tikrai bus atskiras džiaugsmas!) - pažvelkit ir jūs, gal patiks.

Gėlės

22. Dovanų gautos gėlės

Kažkada seniai nusistačiau tobulo pasimatymo taisykles - pirmu numeriu tikrai ėjo gėlės. Žinoma, dabar galvoju, kad gal tai ir kvaila, bet juk... Gražios gėlės iš karto prideda papildomų geros nuotaikos balų. Dar vienas pliusas - gėlės primins apie jas dovanojusį žmogų daug ilgiau negu tik pasimatymas!

Kartais, kai niekas nedovanoja gėlių, nusiperku jų pati. Ypač smagios būna bobulyčių Gedimino prospekte sukomponuotos puokštės. Tiesa, jos prieinamos tik šiltuoju metų laiku... Dar man labai patinka tulpės, gaila, kad jos taip pat sezoninės...

Kaip ten sakoma? Kelias į vyro širdį eina per skrandį? Tai į mano širdį tikrai galima prisibelsti gėlėmis...

Nuotrauka iš čia - gražu, pažiūrėkit.

Miestas iš paukščio skrydžio

21. Miesto vaizdas iš viršaus

Man visada labai smagu būnant svetimame mieste užlipti į kokį nors bokštą ar ant kalno, kad galėčiau pamatyti viską iš viršaus. Tada spėlioju, kuriomis gatvėmis jau vaikštinėju, kuriomis dar reikėtų pasukti, kartais pamatau ką nors ypatingo, kur būtinai noriu nueiti, nors anksčiau apie tai net nebuvau girdėjusi...

Nors gražiausiai (kol kas) man atrodė Paryžius iš Notradamo katedros bokštų, bet aip pat smagu pamatyti iš viršaus ir savąjį miestą - Vilnių. Vietų spėliojimo tikrai pakanka, nors, atrodo, kad turėčiau žinoti net slapčiausius kampelius! Iš paukščio skrydžio (t.y. nuo Trijų kryžių kalno/Gedimino kalno/Šv. Jonų bažnyčios varpinės) viskas kitaip atrodo. O jeigu dar būna tamsu... 

Tada dar linksmiau!

Vaizdelis nuo Trijų kryžių kalno 2009 kovo 4 d.

Spalvoti nagai

20. Greitai džiūstantis nagų lakas

Merginos mane puikiai supras. Greitai džiūstantis ir patinkančios spalvos nagų lakas kartais yra tikras išsigelbėjimas, kai kažko trūksta iki tobulos išvaizdos išeinant pasilinksminti ar tiesiog tada, kai užklumpa bloga diena. Juk nusilakuoji nagus ir iš karto pasidarai elegantiškesnė, tiesa?

Aš pastaruoju metu išprotėjusi dėl žydrų ir tamsiai mėlynų nagų. Neįsivaizduoju, kodėl...

Kadras iš filmo "Populiari mergina" - jame buvo daug gražių nagų!

Papildomi laisvadieniai

19. Laisvadieniai viduryje savaitės

Papildomi laisvadieniai dažniausiai išmuša iš vėžių ir supainioja savaitėje. Bet, mano nuomone, tai nėra pats blogiausias dalykas. 

Smagiausia, įsisukus į rutininius darbus, staiga suvokti, kad šiandien - visai ne pirmadienis, o ketvirtadienis, tikrasis savaitgalis prasidės jau visai tuoj tuoj ir bus tikrai ilgesnis bei turiningesnis nei ta viena (pirmoji metų) diena.

Su tuo save ir pasveikinkime!

Naujametiniai vakarėliai

18. Teminiai naujametiniai vakarėliai

Pastaraisiais metais, kai vėl pradėjau džiaugtis Naujųjų metų sutikimo vakaru, prie to labai prisidėjo tai, kad tuos kartus reikėjo persirengti. Prieš metus tema buvo režisieriaus Timo Burtono filmų personažai, šį kartą - muzikos stiliai ar atlikėjai. 

Tiek pernai, tiek dabar pats kostiumo idėjos ieškojimas ir įgyvendinimas sukėlė šiek tiek galvos skausmo, bet paskui visos investuotos jėgos atsipirko su kaupu. Labai smagu, kai žmonės rimtai pažiūri į persirengimo žaidimą ir patys nori pamatyti bei parodyti save naujame amplua. Tiesa, aš šį kartą nenužengiau toli nuo savo vidinio aš ir pasidariau gėlių karūną, kad tapčiau lietuviškąja Lana del Rey. O aplinkui buvo ir rokerių, ir pankų, ir disko bei country stiliaus atstovų ir net Prancūzijos gatvės muzikantų su akordeonu... 

Žinoma, net patys originaliausi kostiumai nepadarys jokio įspūdžio, jeigu susirinkusi kompanija bus ne prie širdies. Dėkui Die, kad mano atveju kompanija buvo tokia, kokios noriu šalia savęs ne tik šventėms, bet ir visiems metams.

Su Naujaisiais!

Jeigu kam nors prireiktų gėlių karūnos, ją galima pasigaminti taip!