Rytais dangus šviesėja vis anksčiau ir anksčiau. Pastebiu tai, kai vėluodama bėgu į universitetą ir užverčiu galvą pažiūrėti į aštunto aukšto langus... Šviesa dega beveik visada.
Žinoma, kol dienos ilgumas vis dar yra 7:33 valandos, tą šviesėjimą pastebėti sunkoka. Bet vis dėlto smagu galvoti, kad nuo šiol iki pat vidurvasario šis laikas kasdien didės po 2-3 minutes. Ir taip ateis tikras (o ne apsimestinis kaip kad dabar) pavasaris!
 |
| Mano rytai ne visai tokie kaip Dariaus Lamėno, bet vis tiek gražūs! |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą