Tie, kas mane pažįsta ne tik iš tinklaraščių įrašų, žino, kad aš nemėgstu žiemos, ir, jeigu tik galėčiau, mieliau tuos kelis mėnesius praleisčiau kur nors šiltuose kraštuose. Tad pavasariu kvepiantis lietus vasario mėnesį mane džiugina ir leidžia įkvėpti pilnus plaučius gaivaus (na, sąlyginai) oro.
Nors dabar aplinkui pilka ir šlapia, o žiema vėl kėsinsis sugrįžti, man vis tiek beprotiškai smagu nusimauti dvigubas pirštines, vietoj kepurės užsidėti ausines, o vietoj storo šaliko - plonesnę skarą ir užsimaukšlinus striukės gobtuvą šokinėti per balas...
Ech, pavasari, laukiu!
Ir va šitų gėlyčių labai laukiu... |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą