Teatras

76. VGTU teatras-studija "Palėpė"

Netyčia atradau ją prieš keletą metų, kai mane į spektaklį pakvietė vienas senas geras pažįstamas. Po to vieną po kito sutikau dar keletą ten vaidinančių žmonių ir dabar jau noriu žiūrėti visus jų spektaklius iš eilės. Ir tikrai ne vien dėl to, kad dirbu universitete. 

Jaunų ir neprofesionalių aktorių vaidyba gal ir ne visada įtikina, bet visada priverčia susimąstyti, užkabina kažką giliai viduje ir kartais tikrai ilgai nepaleidžia. 

Greitu metu pasinaudodama profesine padėtimi susipažinsiu su "Palėpės" režisieriumi, kuris kažkada pasakė man labai įstrigusią ir šiek tiek gyvenimą pakeitusią frazę - daug žmonių gyvena daugtaškiais, iš to vėliau gimsta didelės dramos.

O apie artimiausius "Palėpės" spektaklius informaciją visada galima rasti čia.

Opera

75. Apsilankymas operoje

Pirmas apsilankymas operoje turi būti ypatingas. Net nebūtina apsivilti vakarinės suknelės (vis dėlto salėje žiemos pabaigoje ganėtinai šalta), preziciškai susisukti kuodelio (toks man niekada neišeina) ar išgerti šampano taurės per pertrauką (užtenka karšto šokolado puodelio).

Kaip pirmajam kartui, manau, kad patekau į tikrai neblogą operą - žiūrėjau "Figaro vedybas". Tiesa, jei ne perskaitytas libretas turbūt nebūčiau visko supratusi. Net ir operai pasibaigus dar skaičiau siužetą ir tik tuomet man paaiškėjo keletas dalykų. Gal viską pablogino tai, kad sėdėjau pirmoje eilėje ir žiūrėdama į titrus (solistai dainavo italų kalba) ne tik kone išsinarinau sprandą bei akis, bet ir galėjau praleisti reikšmingas vaidybos detales... Bet ne apie tai!

Ėjimas į operą tikrai gerai nuteikė ir leido puikiai praleisti vakarą. Rekomenduoju ir Jums pamėginti!

Nuotrauka iš DELFI, deja, šį sezoną Figaro vedybos scenoje jau nebepasirodys...

Slaugymas III

74. Geros medicininės žinios

Visada labai smagu nueiti pas gydytojus eilinės apžiūros (juk visi turime dėl ko rūpintis šiais laikais, tiesa?) ir tada išgirsti, kad nėra ko jaudintis! 

Mano atvejis buvo gana komplikuotas, nes į kliniką reguliariai vaikščiojau kelerius metus ir net nesitikėjau, kad tai galėtų kažkaip pasikeisti. Bet va. 

Tai ne stebuklas, bet tikrai retai taip būna - pasakė man gydytoja, o aš nepatikėjau ir suvokiau tai tik vakare. Tada ir nusišypsojau. Tikrai nuoširdžiai.

Sportas III

73. Sportas su youtube

Vieną dieną negalėdama eiti į treniruotę nusprendžiau pasimankštinti namie. Tačiau norėjau ne įprastų pratimų, o kažko įdomesnio (o gal ir paprastesnio nei kankinantis preso pratimas). Taigi kreipiausi pagalbos į youtube.

Jis mane supažindino su trenere Denise Austin. Mažutė, smulkutė, besišypsanti ir visaip drąsinanti trenerė mane užbūrė jau po poros minučių pilateso pratimų, kad įkvėpta lengvumo jausmo pažiūrėjau ir sportavau drauge per kelis video. Žinoma, kitą dieną šito šiek tiek gailėjausi... Bet tikrai smagiai praleidau laiką! 

Niekada negalvojau, kad mankštintis prieš kompiuterio ekraną galėtų būti naudinga. Dabar jau svarstau, gal reikėtų mini treniruotę padaryti kasdieniu užsiėmimu?

Suknelės

72. Nebrangios suknelės

Ilgą laiką vis panagrinėdavau internetinę parduotuvę, parduodančią visus rūbus po 5 svarus. Prisirinkdavau suknelių, paskaičiuodavau, kiek man kainuos jas parsisiųsti į Lietuvą, padūsaudavau ir išjungusi kompiuterį eidavau ieškoti naujų rūbų arčiau savo gyvenamosios vietos.

Bet va šiandien netyčia atradau, kad yra galimybė susimesti į užsakymą su dar keliais žmonėmis ir jau po kelių savaičių džiaugsiuos keliomis naujomis suknytėmis (dėl pirmo užsakymo išmėginimo šiaip ne taip susilaikiau išsirinkusi tik dvi vietoj patikusių penkių...). Kaip tik pavasariui!

Pusryčiai II

71. Tortas pusryčiams

Sekmadienio rytą tikrai galima pradėti tortu ir kakava jaukioje kavinukėje su dar keliomis saldumynus mėgstančiomis mergaitėmis. Aš tikiu, kad kalorijos tuomet nesiskaičiuoja!

Na, o jeigu ir skaičiuojasi, tai turi prieš akis visą dieną jas išvaikščioti.

Kai tikras Napoleonas per sudėtingas - yra alternatyvų!

Namai

70. Įkurtuvės

Vienas linksmesnių vakarėlių namuose yra įkurtuvės. Turi vieną progą visiems papasakoti, kaip sekėsi ieškoti buto (pastaruoju metu aplink mane vyksta įkurtuvės ne nuomojamuose, bet nuosavuose būstuose - su tuo reikia labai sveikinti jaunus ambicingus žmones!), kiek jis kainavo, kaip pavyko įrengti, kur geriausi namų apyvokos daiktai parduodami (IKEA, for sure, kaip suprantu)... Juk vėliau bus kitokių progų ir kalbos dažniausiai suksis apie kitus dalykus.

O visi svečiai tik aikčioja, tik giria, tik džiaugiasi, tik dovanas neša... Na, negi nesmagu? Būti viešnios vietoje taip pat neblogai. Tik aš visuomet įsisvajoju apie savo naujus namus ir tada padarau kokį nors neprotingą veiksmą... Pavyzdžiui, nusiperku čiužinį, vos telpantį į kambarį.

Kam nepasitaiko?

Knygos II

69. Knygų mugė

Pastaruosius trejus metus Vilniaus knygų mugė buvo vienas didesnių metų įvykių - apie jį galvodavau tikrai ne vieną mėnesį, o per tas keturias dienas Litexpo dirbdavau tiek, kad dienos pabaigoje norėdavosi tik į lovą. Žinoma, visada būdavo ir nemažai šypsenų - kartais dirbtinių, o kartais tikrai nuoširdžių.

Šį kartą tų nuoširdžiųjų buvo daugiau. Netgi nepaisant spūsčių tarp stendų, ilgo stovėjimo eilėje dėl autografo gavimo, viliojančių, bet brangių knygų... Sutikau ne vieną seną gerą pažįstamą, paplepėjau, nusipirkau tai, ko seniai norėjau, ir dar gavau dovanų. Žodžiu, pasikroviau gerų emocijų kelioms dienoms į priekį. 

Dažniau taip!

Nuotrauka iš DELFI

Žaidimai

68. Žaidimai telefone

Kartais jie ne tik leidžia naudingai praleisti laiką nuobodžiose laukimo vietose (pvz., automobilių kamštyje ar eilėje pas gydytoją), bet ir taip užkabina, kad daugiau nieko nesinori veikti tik vis iš naujo mėginti pereiti į naują kambarį.

Pastaruoju metu esu apsėsta Candy crush... Gerai gerai, apsėsta turbūt per stiprus žodis, bet priklausomybė po truputį vystosi. Vos įsigijus išmanųjį telefoną (taip, smarkiai vėlavau su šia mada), tokią pačią nuotaiką kėlė ir Angry birds, bet su laiku jie pasimiršo... Tad tikiuosi, kad taip pat bus ir su spalvotais bei kartais sprogstančiais saldainiukais.

Per daug saldumynų juk kenkia sveikatai, tiesa?

O pasirodo ir rūbų su Candy crush yra! :)))

Sapnai

67. Prisimenami sapnai

Nežinau, kaip būna kitiems, bet mano sapnai per pilnatį suintensyvėja ir tampa lyg pamišę - juose tada veikia daug mano pažįstamų ir nelabai žmonių bei vyksta kažkas beprotiško, neįtikėtino ir, žinoma, juokingo. Pavyzdžiui, išvažiuoju į kelionę kartu su Radzevičiumi ir Starkumi

Tiesa, juokingiausia būna ryte, kai visa tai prisimeni, ir tyliai sau paprunkštauji į arbatos puodelį...

Kaip be miegančio šuniuko nuotraukos? Kaip?

Maistas III

66. Greita vakarienė

Ne, aš neturiu omenyje greito maisto išsinešimui. Tiesiog yra tokių patiekalų, kuriuos gali lengvai pasigaminti per pusvalandį, o tuomet - pirštus apsilaižyti!

Norėdama greitos ir skanios vakarienės daviau šansą Jamie Oliveriui, kuris sakė, kad vištieną su kiniškais makaronais ir imbieru pagaminsiu vos per 4 minutes 41 sekundę. Žinoma, pridėjus produktų pjaustymo laiką, jis pakankamai išsitempė, bet tikrai neužtruko tiek, kad būčiau spėjusi mirti iš bado.

Pasirodo Jamie netgi visą knygą turi 15 minučių patiekalų! Mėginsiu!

Spalvos

65. Spalvoti batai

Žiemai artėjant prie pabaigos (ar bent apsimetant, kad ji ruošiasi išeiti iš mūsų kiemo) mano akį vis labiau patraukia spalvoti batai. Nors jie reikalauja daugiau galvojimo apie savo aprangą negu įprastiniai juodi bateliai, vis tiek apsimovus spalvotus, atrodo, netgi eiti lengviau... Ar čia tik man taip būna?

Na, ir jau įsijau vienus šiek tiek paspalvintus batus pavasariui. Ir galvoju, kad spalvotų ir šypseną keliančių pirkinių šiemet dar tikrai bus ne vienas ir ne du!

Geltona - tikrai ta spalva, kurią norėčiau įtraukti į garderobą

Maistas II

64. Pietūs su draugėmis

Kada namuose skamba daugiausiai juoko? Kai juose susirenka daugiau nei 5 seniai nesimačiusios draugės, kurios dalinasi pastarųjų mėnesių nutikimais tarp kurių vietą randa berniokų aptarimai, sužadėtuvių žiedų apžiūrėjimas, vestuvių planavimo ypatumai, ateities planų apkalbėjimas, šokių ant ledo peržiūra ir, žinoma, maistas.

Šį kartą tai buvo lazanija mūsų šauniojoje Kalvarijų gatvėje.

Kartokim dažniau!

Kadangi užsiėmėme valgymu, o ne fotografavimu, nuotrauka iš interneto platybių

Šokiai

63. Šokių vakarėliai

Aš kone visą laiką turėjau vienokias ar kitokias šokių pamokas lankančių draugų, tačiau tik dabar paėmiau ir apsilankiau tikrame šokių vakarėlyje su pasirodymas, gyva muzika ir minia pasipuošusių žmonių. Ir... Bliuzas mane sužavėjo!

Net nemokėdama žingsnelių vis tiek buvau pašokdinta ir net nenumindžiau kojų partneriui, o visai gerai pasirodžiau, tad šypsena nuo ausies iki ausies neišnyko visą vakarą. Manau, kad reikės apsilankyti panašiame renginyje ir vėl!

Einam šokti?

Balionai

62. Balionai

Man visada labai smagu matyti mažus vaikus, besinešančius už ilgos virvutės pririštą, helio pripildytą balioną. Bet pačiai tokį gauti dovanų yra jei ne trigubai, tai bent dvigubai geriau!

Mano balionas, žinoma, buvo su šuniukais - kaip agniška!

Na, ir šiaip... Balionai gi gražu!

Knygos

61. Naujos knygos pradėjimas

Artėja Vilniaus Knygų mugė, tad ir džiaugsmų, susijusių su knygomis iš karto padaugėjo... Aš vis dar esu prisiekusi skaitytoja, kuri per metus perskaito daugiau nei 30 knygų. Žinoma, nebedirbdama knygų sferoje šiek tiek atsilieku nuo naujienų, bet tikiu, kad nuėjusi į Litexpo pasisukinėti tarp kitų kelių tūkstančių žmonių tikrai vėl atrasiu naujausias skaitymo tendencijas.

Vienas iš mažų gyvenimo malonumų man yra pradėti skaityti naują knygą. Pastaruoju metu tai vis nutinka autobuse... Turbūt reikėtų susimąstyti apie savo skaitymo malonumams skiriamą laiką :)

Mano tolimesniuose skaitymo planuose - Maratono laukas, padėsiantis man ne tik bėgimo, bet ir gyvenimo maratonuose, ir Silva Rerum III (pirmąsias dalis skaičiau su dideliu malonumu, tad ir trečiosios negaliu praleisti).

Aš irgi šitame knygynėlyje buvau ir įsimylėjau...

Internetas

60. Internetiniai kursai

Benaršydama internete kartas nuo karto atrandu visai neblogų dalykų. Paskutinė rekomendacija - Coursera ir nemokami įvairių disciplinų kursai internete. Nors mane dominančių sričių buvo ne viena ir ne dvi, kol kas užsiregistravau į du paskaitų ciklus ir dabar mokausi bitlų istoriją, o artimiausiu metu prasidės kiek daugiau dėmesio reikalaujantis kursas apie science gastronomy. 

Nemokamų kursų puslapių internete yra ir daugiau, bet, deja, aš neturiu tiek laisvo laiko, kad visus juos galėčiau klausyti jau dabar... Bet mokytis tuomet, kai pats to nori, ir tiek, kiek tą akimirką nori, yra tikrai smagus dalykas! Gal kada ir kokį komunikacijos kursą išklausysiu... Na, bet tik po roko istorijos :)

Knygos

59. Kulinarinių knygų pristatymai

Kaip buvusi leidybos sferos darbuotoja esu aplankiusi ne vieną knygos pristatymą. Dar keletą teko organizuoti ir pačiai. Tad iš patirties galiu pasakyti, kad kulinarinių knygų pristatymai būna patys geriausi. Juk juose be pasakojimų apie tai, kaip kilo idėja rašyti knygą ar kiek laiko tai užtruko, visada būna ir maisto.

Dažniausiai labai skanaus.

Šį kartą apsilankiau knygos "Sezoninė virtuvė" pristatyme, pakalbėjau su seniai matytais kolegomis iš to pačios leidybos sferos, priragavau visokių skanių dalykų, pavarvinau seilę vartydama knygą, pabendravau su autore ir tikrai puikiai praleidau darganotą antradienio vakarą. Ko daugiau tereikia?

Nuotrauka iš Sezoninės virtuvės FB

Pusryčiai

58. Pusryčiai lovoje

Pati geriausia naujos savaitės pradžia - pusryčiai lovoje. Žinoma, idealūs pusryčiai būna tuomet, kai kas nors juos pagamina ir ten atneša, bet įmanomi ir kitokie variantai. Kad tik būtų galima ilgiau šiltai patūnoti po patalais ir neskubėti į darbą...

Pavasario kvapas

57. Pavasario kvapas

Tie, kas mane pažįsta ne tik iš tinklaraščių įrašų, žino, kad aš nemėgstu žiemos, ir, jeigu tik galėčiau, mieliau tuos kelis mėnesius praleisčiau kur nors šiltuose kraštuose. Tad pavasariu kvepiantis lietus vasario mėnesį mane džiugina ir leidžia įkvėpti pilnus plaučius gaivaus (na, sąlyginai) oro.

Nors dabar aplinkui pilka ir šlapia, o žiema vėl kėsinsis sugrįžti, man vis tiek beprotiškai smagu nusimauti dvigubas pirštines, vietoj kepurės užsidėti ausines, o vietoj storo šaliko - plonesnę skarą ir užsimaukšlinus striukės gobtuvą šokinėti per balas...

Ech, pavasari, laukiu!

Ir va šitų gėlyčių labai laukiu...

Projektorius

56. Filmas ant sienos

Kai namie susirenka didesnė nei keturių žmonių kompanija, žiūrėti filmą nešiojamojo kompiuterio ekrane pasidaro nebe taip paprasta. Tad geriausia išeitis tokiu atveju - projektorius ir šviesi kambario siena.

Tada iki gero vakaro praleidimo reikia norimo filmo, kolonėlių, pagalvių ir pledų.

Ir galima beveik neabejoti, kad po filmo dideliame ekrane ant sienos lauks dar daug visokių filmukų peržiūrų per jūtubą. Ir pagrindinius vaidmenis juose atliks arba katės ir šunys arba senieji muzikinės scenos grandai - tikrai bus dėl ko juoktis.

Idėja vasaros vakarui!

Maistas

55. Maisto gaminimo vakarėliai

Kažkada jau rašiau apie stalo žaidimus su draugais kaip gero kompanijos vakaro planą. Alternatyva jam - maisto gaminimo vakarėlis. Pačiai teko aplankyti tokį, kuris alsavo ispaniška dvasia - buvo ispaniškų dainų, raudono vyno (o, antibiotikai, kaip aš jūsų nekenčiu) ir, žinoma, daug ispaniško maisto.

Tikrai smagu, kai į namus susirenka draugai, jie greitai būna įdarbinami virtuvėje - pjaustytojais, atidarinėtojais, bulvių skutėjais, tešlos maišytojais ar kitokių darbų atlikėjais, o po kiek laiko visi gali mėgautis skania namine vakariene, už kurią restorane reikėtų palikti nemažai pinigų...

Taigi, kokią šalį renkamės kitam kartui? :)

Slaugymas II

54. Lovos režimo pabaiga

Ir dar truputį apie ligas - kaip smagu, kai jos baigiasi! Tiksliau, gydytojai vėl leidžia išeiti iš namų ir džiaugtis gyvenimu ne tik žiūrint pro langą.

Lovos režimas yra geras dalykas, jei aplinka leidžia juo tinkamai naudotis - ilgai miegoti, žiūrėti filmus ar serialus, skaityti knygas, kalbėtis telefonu ir visaip kaip ilsėtis. Bet jeigu lovoje šalimais būtinai turi būti įjungtas kompiuteris su darbinio pašto programa... Tuomet lovos režimo pabaiga iš tiesų tampa labai džiuginančiu dalyku.

Na, bet jei mano lova atrodytų taip, dar pagalvočiau...

Kolegos

53. Linksmi kolegos

Man darbe tenka bendrauti su nemažai žmonių. Kai kurie iš jų turi tokius didelius ego, kad net baisu. O kai kurie yra tikrai linksmi ir moka pakelti nuotaiką, net jei ji smukusi į nežinomas gelmes.

Gerieji kabineto kolegos dažnai mane prajuokina, bet pirmasis prie džiaugsmų patenka profesorius iš geodezijos ir kadastro srities. Paskambinęs ir pakalbėjęs apie darbinius reikalus tuomet, kai mano ofisas buvo įsitaisęs po patalais, profesorius palinkėjo pasveikti ir pasakė žinąs geriausius vaistus nuo visų ligų. T.y. "degtinė, pipiras ir permiegot su svetimu vyru".

Ir tuomet turėjau juoko visai likusiai dienai.

Na, gal ir reikės kada išbandyt šitą receptą... :)))

Slaugymas

52. Gerieji slaugytojai

Ligos šypsenų dažniausiai neatneša. Ypač, jei jos gana skausmingos ir išveda iš rikiuotės gana svarbius organus, o tada dar apiplėšia piniginę nepigiais vaistais... Bet net tada atsiranda dėl ko džiaugtis - dėl gerųjų slaugytojų, kurie leidžia pamiegoti, atneša gėlių, šokolado ar sulčių ar į lovą pristato sriubos. O gal tiesiog kartu pažiūri filmą ir apkabina, kad būtų šilčiau.

Va tada net ir sirgti nebebūna taip liūdna.

Michael Ancher "The Sick Girl"

Vasaros festivaliai

51. Vasaros festivalių planavimas

Dar žiemą didesnieji (arba bent į tokius pretenduojantys) festivaliai paskelbia pirmąsias savo žvaigždutes ir taip priverčia susimąstyti, kaip reikės planuoti vasaros savaitgalius ir visur suspėti. 

Šių metų planuose buvo net keli festivaliai prie Baltijos jūros (tiesa, abu ne Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse), bet dabar viskas susitraukė iki lietuviškų paežerių, pamarių ir šiaip laukų. Kaip bus iš tiesų? Pagyvensim - pamatysim.

Tikrai labai noriu šiemet pabliuzuoti pagaliau! 

Ir vasaros jau labai noriu.

Va taip šilta ir gera būna festivaliuose

Alus

50. Naujos alaus rūšys

Pagaliau atėjo laikas įrašui apie alų! Aš geriu jo visai nemažai ir mėgstu paragauti vis naujų rūšių. Tiesa, pageidautina, kad jis nebūtų kvietinis (čia tiesiog specifiniai skonio receptorių pomėgiai) ir dar turėtų kokį nors juokingą pavadinimą. Pavyzdžiui, "Ungurio kojos". O jeigu dar prisideda gražus butelio dizainas ar graži taurės forma... Juokauju, alaus pagal etiketę nesirenku.

Galbūt prie alaus skanumo ir gerumo labai prisidėjo tai, kad buvau žaviame bare mieste prie jūros... Reikės patikrinti, ar "Ungurio kojos" tokią pačią šypseną kels ir gurkšnojant jį namie.

Žiemiška jūra

49. Žiemiška jūra

Kažkada seniai, kai buvau iki ausų įsimylėjusi Klaipėdą ir visą Baltijos pajūrį, aš vis svajojau ten nuvažiuoti žiemą - tuomet, kai ji užšalusi. Pagaliau pavyko! 

Nesvarbu, kad šaltas vėjas nugairino skruostus (apie kojų ir rankų pirštus net nekalbu), o tie ledo luitai pakrantėje gal ir nebuvo tokie įspūdingi, kokie galėtų būti, bet... Vis tiek negalėjau nustoti šypsotis!