Šokiai III

107. Šokių vakarėlis

Nors bliuzo pamokas lankau dar tik kelias savaites, nusprendžiau, kad jau įstengiu bent šiek tiek pajudėti šokių aikštelėje ir susigundžiau nueiti į pirmąjį vakarėlį. O paryčiais, skaudančiomis kojomis lipdama į savo namo penktąjį aukštą, šį savo sprendimą tik dar kartą pasveikinau.

Nors dar ne visada žinau, ką daryti su kojomis, rankomis ar visu kūnu, jau pamažu judu į tą pusę, į kurią mane veda partneris ir po truputį galiu atsipalaiduoti net tuomet, kai šokti pakviečia mokytojas. Aišku, akys iš pradžių buvo plačios iš baimės, bet vienas kokteilis atpalaidavo kūną, o tuomet...

Žodžiu, buvo labai linksma. Kartosiu!

Va taip šokti būtų smagu vasarą!

Kelionės II

106. Pasivaikščiojimas po apylinkes

Aplink mano namus slypi visiškai neištirti plotai su sovietiniais mokslo centrais, Lietuvos ginklų fondas, keli ežerėliai su nardančiomis antimis, apleistos gamyklos... Tad sekmadienio pasivaikščiojimą skyriau Šnipiškių pažinimui ir dar nematytų vietų apžiūrai.

Straipsnis apie Šnipiškes, rajono istoriją, kontrastus ir ateitį čia.

Kas norėtumėte dar po jas pasivaikščioti – aš visada į kompaniją!

Pavasario kvapas IV

105. Akiniai nuo saulės

Dar vienas geras pavasarinis dalykas – saulės sugrįžimas. O kartu su ja į gatves iškeliauja ir tamsūs akiniai nuo saulės, kurie puikiai tinka paslėpti ir pavargusias, paraudonavusias akis ar po nemigos nakties pajuodusius paakius.

O dar geresnis dalykas – tokius akinius išsirinkti ir dar labai pigiai įsigyti per neįtikėtinai trumpą laiką – vos per 10 minučių, prieš skubant į šeštadienio kiną.  Ačiū tau, naujai atsidaręs H&M!

Svajonant apie atostogas...

Serialai III

104. Po pertraukų sugrįžę serialai

Vienas smagesnių dalykų penktadieniai po darbo būna ne tik saldus pokaičio miegas, bet ir po pertraukų sugrįžę serialai. Tuomet dar kartą pasidžiaugiu tuo, kad paskutinę savaitės darbo dieną namo grįžtu laikrodžiui vos išmušus 16 val. (na, jeigu tik nepakliūnu į skubančių palikti miestą automobilių srautą).

Pavasario sugrįžimas, be abejonės, Niujorko teisininkai iš serialo „Suits“. Pirmus du sezonus aš sužiūrėjau neįtikėtinu greičiu, kartais aukodama gerą ir ilgą nakties miegą. Dabar pasilieku seriją penktadieniniam desertui prieš vakarinį alų.

Ir tyliai pagalvoju, kad jau tuoj sugrįš ir „Game of Thrones“.

Kolegos II

103. Vakaras su kolegomis

Norint pailsėti nuo darbų, bet tuo pačiu „prigaudyti“ idėjų naujiems projektams, kartais reikia vakarą neoficialioje erdvėje praleisti su kolegomis. Mūsų laisvalaikio leidimo idėjos kol kas apsiribodavo bendromis vakarienėmis, dabar nuėjome į kiną ir vėliau prie salotų lėkščių (merginoms) ir burgerių (vaikinams) aptarinėjome ne tik filmą, bet ir jo situacijų perkėlimą į realų gyvenimą.

Tokiu būdu gali nemažai sužinoti apie kolegų asmeninius pomėgius ir jų gyvenimą už ofiso ribų ir taip surasti daugiau bendrų taškų negu tik darbo vieta.

Sportas III

102. Bėgiojimas

Šiemet kaip niekada anksti pradėjau bėgiojimo sezoną – anksčiau be balandžio pabaigos net neištraukdavau sporbačių iš spintos gilumos. Šį pavasarį – viskas kitaip. Juk jau gegužės pabaigoje laukia viešas 5 kilometrų bėgimas. O tie 5000 metrų dabar atrodo kaip neperžengiama riba...

Na, bent šiuo metu – kai po 10 minučių lėto risnojimo esu raudona kaip burokas ir pridususi kaip... Na, nežinau kaip kas. Bet į viską žiūriu optimistiškai ir tikiu, kad raumenų skausmas praeis, kojos mane neš lengviau, kilometražas didės, o šypsena po kitų pabėgiojimų tik platės.

Dovanos II

101. Mažos dovanėlės

Mano mielasis draugas žino, kaip aš mėgstu gėles. Ir nevengia jų dovanoti įvairomis progomis, o dažniausiai – net ir nelaukdamas jokių rimtų švenčių. O štai šį antradienį sulaukiau iš jo mažos dovanėlės – paties priskintų žibuoklių puokštelės, kuri manęs laukė prie darbo kabineto ant palangės.

Kad jūs būtumėte matę mano kolegių veidus, kai visa švytinti grįžau į savo darbo vietą su žibutėmis... Jų išraiškos buvo vertos, kad mano šypsena dar padidėtų.